Kaip tai veikia

Įrenginių susidėvėjimo priežastis yra judančių mechanizmo dalių tarpusavio trintis, kurios išvengti neįmanoma. Mechanizmų tepimu siekiama kaip įmanoma daugiau sumažinti trintį. Alyvos sudaro apsauginę plėvelę, kuri saugo metalinius paviršius nuo lietimosi vienas su kitu. Geriausiu atveju metalinės dalys slysta tepimo priemonės sudarytos „pagalvės“ paviršiumi, tačiau praktiškai jokia tepimo priemonė negali pilnai pašalinti trinties paviršių tarpusavio kontakto. RVS Technology® Treatment – tai naujas būdas šiai problemai išspręsti.

Padidinus, pavyzdžiui, guolių, cilindrų, krumpliaračių vaizdą, atsiveria visiškai naujas pasaulis. Paviršius, kuris mums plika akimi atrodo  lygus ir glotnus, iš tiesų yra visai kitoks:  jis primena kalnyną, kuriame kyšo viršukalnės ir glūdi gilūs slėniai. Trinties metu viršūnės liečiasi vienos su kitomis ir dyla. Kai susidėvėjęs metalas nutrupa, jis primena smėlį, kuris juda kartu su alyva ir patenka tiesiai ant magnetinio karterio varžto arba į alyvos filtrą. Tai ženklas, kad įrenginys susidėvėjo.
Lazeriniu mikroskopu padaryta kumštelinio veleno kontaktinio paviršiaus nuotrauka
  

 

Tribologijoje (tribologija - mokslas, nagrinėjantis trinties, dilimo ir tepimo problemas) laikoma, kad yra trys trinties rūšys: sausoji, mišrioji ir hidrodinaminė.

Sausoji trintis – tai trintis, susidaranti tarp dviejų tiesiogiai kontaktuojančių paviršių. Sausoji trintis pradinėje būsenoje yra statinė trintis. Viršūnėlės yra spaudžiamos vieną į kitą ir ima trupėti, dėl to išsiskiria daug šiluminės energijos, vyksta stipri trintis ir smarkus dėvėjimasis. 

Užvedant šaltą variklį, jis nusidėvi tiek pat, kiek nusidėvi šiltas variklis per 500 km atstumo kelionę. Laimei, toks trinties momentas yra gana trumpas.
Susidariusio paviršiaus skerspjūvis (trinties pora)
  
  
  
Vėliau tarp paviršių patenka alyvos. Geresnė alyva atiteka greičiau, blogesnė – lėčiau. Nuo to priklauso skirtingų alyvų gebėjimas apsaugoti paviršius nuo susidėvėjimo.
Mišrioji trintis – tai taip pat tarp dviejų kontaktuojančių paviršių susidaranti trintis, tačiau tarp šių paviršių yra alyvos plėvelė, kuri yra plonesnė nei trinties paviršių „kalnelių“ aukštis.
Didėjant trinties paviršių judėjimo greičiui, tepimo priemonė geriau išlaiko paviršius atskirtus vienus nuo kito (dėl hidrodinaminės jėgos D). Paviršių iškilimų taškai tepimo pagalvės dėka liečiasi mažiau, todėl trintis ir dėvėjimasis sumažėja.
 
Hidrodinaminė trintis atsiranda esant dar didesniam greičiui, kai slydimo paviršiai nesiliečia vienas su kitu dėl jėgos D (panašiai kaip akvaplanuojant).
Tepimo priemonės sudaryta plėvelė neleidžia paviršiams liestis. Plėvelė yra mažiausiai du kartus storesnė nei trinties paviršių iškilimų aukštis, veikimo metu dėvėjimosi nėra, o trintis yra minimali, bet tik tol, kol dalys viena kitos atžvilgiu juda pakankamu greičiu. Mažėjant greičiui, hidrodinaminę trintį keičia mišrioji trintis. Tai galima palyginti su vandens slidinėjimu – esant pakankamam greičiui, išsilaikoma vandens paviršiuje, tačiau jei greitis mažėja, slidės nebegali išlaikyti slidininko vandens paviršiuje.
 
Vidinio degimo varikliuose yra daugybė dalių, kurios juda skirtingu greičiu ir labai skirtingais būdais. Pavyzdžiui, alkūninis velenas sukasi du kartus greičiau nei kumštelinis velenas, o stūmokliai pilnai sustoja aukščiausioje ir žemiausioje padėtyse. Kitaip tariant, sudėtinguose įrenginiuose neįmanoma palaikyti pakankamai storos alyvos plėvelės tarp visų įrenginio dalių, netgi naudojant pačias geriausias alyvos rūšis. Ir tai visiems yra žinoma, tačiau alyvos vistiek plačiai naudojamos, o mašinos anksčiau ar vėliau nusidėvi.
Sprendimas yra labai paprastas. Jei mašinos dalys slysta alyvos plėvelės paviršiumi tokiu pat būdu  kaip ir vandens slidės, tad logiška, kad reikia siekti, kad trinties paviršiai būtų kuo lygesni. Juk niekas nečiuožia kreivomis vandens slidėmis.
Problema, žinoma, yra tai, kad paviršių išlyginimas yra gana brangus procesas. Po tekinimo ar kito panašaus apdirbimo proceso paviršius dar reikia nušlifuoti ar netgi nupoliruoti.
 
Toks paruošimas reikalauja daugybės papildomų apdirbimo etapų ir išlaidų. Tokią prabangą galima sau leisti tik dėl labai svarbaus tikslo. Tirštesnių (didesnio klampumo) alyvų naudojimas taip pat nėra gera išeitis, nes sukeliamas papildomas pasipriešinimas ir dėl to didėja energijos sąnaudos.
Ne šlifuokime paviršius, o kurkime naujus!
Naudojant RVS priemonę, tarpusavyje besitrinantys ir su alyva sąveikaujantys paviršiai padengiami metalo keramikos sluoksniu (žaliai pažymėtos vietos). Naudojimas yra labai paprastas: tiesiog reikia įpilti RVS priemonės į alyvą ir leisti įrenginiui veikti kaip ir įprastai. Praėjus kelioms valandoms, procedūra jau yra atlikta.

RVS dalelės kartu su alyva juda visame įrenginyje, bet metalo keramikos danga susidaro tik tose vietose, kurios yra veikiamos trinties. Tose vietose paviršiaus nelygumai trupa ir išsiskiria šilumą. Apdorojimas RVS priemone yra cheminis procesas, kuriam reikalinga šilumos energija.
 
Paviršiai tampa itin tvirti – žymiai stipresni nei didžioji dalis plieno lydinių, be to, jie tampa beveik visiškai glotnūs ir lygūs. Ir tai dar ne viskas – sukurta danga kompensuoja susidėvėjimą ir optimizuoja mašinų dalių dydžius už labiausiai prieinamą kainą.
Procesas susireguliuoja savaime ir baigiasi tada, kai paviršiaus nelygumai pilnai pasidengia metalo kertamikos sluoksniu. Kai paviršiuje visai nelieka išsikišusių nelygumų, procesas, kurio vyksmui reikalinga šilumos energija, liaujasi ir naujo paviršiaus formavimasis baigiasi. Taigi paviršiaus dangos niekada nesusidarys per daug.
  Paviršiaus, esančio žemiau pateiktoje nuotraukoje, skerspjūvis (trinties pora)
 
Tas pats kontaktinis paviršius, kurį matėme anksčiau, tik jau po apdorojimo

Žemiau pateiktame pavyzdyje atvaizduotas vienas iš krumpliaračio dantų.  Skerspjūvis padarytas per nusidėvėjimo vietą, kuri paveikslėlyje yra tamsesnės spalvos.
Metalo keramikos danga susiformuoja tik susidėvėjimo srityse, nes būtent jose vyksta trintis ir dėl to išsiskiria šiluminė energija. RVS technologija veikia ”išmaniai”: labiau susidėvėjusiose vietose susidaro storesnė danga, mažiau susidėvėjusiose – plonesnė, o ten, kur nėra trinties ir susidėvėjimo – danga nesusidaro.
 
Metallkeramik  
Apdorojimas RVS priemone turi dvigubą naudą: atkuriamos susidėvėjusios dalys ir pagerinami trinties veikiami paviršiai.
Tiesa, netgi visiškai naujos detalės nėra idealiai lygios. Visoms gaminamoms detalėms yra nustatytos tam tikros tikslumo ribos. RVS technologija atnaujina, suderina ir efektyviai apsaugo tiek naujas, tiek susidėvėjusias dalis. Taip pat optimizuojami detalių dydžiai.

RVS technologija nuo, pavyzdžiui, priemonės Slick 50 skiriasi tuo, kad RVS nesudaro paviršiuje jokios laikinos apsauginės plėvelės, o jungiasi su pagrindo metalu difuzijos būdu, sudarydama visiškai naują paviršių.
 

 


Krepšelis  

Nėra prekių

Pristatymas 0,00€ (0,00Lt)
Viso 0,00€ (0,00Lt)

Pirkti

Susisiekite

Atsakysime į klausimus,
padėsime išsirinkti.

Telefonu 37061134988

arba
El. paštu
© Visos teisės saugomos 2017 - UAB RVS Tech